- priešius
- priẽšius sm. (2) K, BzBkXXI312 1. žr. priešas 1: Dabar aš, Mindaugis, jau kunigaikštis, kryžiokų priešius V.Kudir. 2. Priešiai teip mus įgriebė, kad, galima sakyt, per ilgą laiką visai buvome užmiršę apie iškirtimą vargų Vrp1897,1. | sing. col.: O dėl ko suspausti jūs? Dėl ko atgijo priešius? V.Kudir. 3. OsG122, L131 žr. priešas 7.
Dictionary of the Lithuanian Language.